Mūsų namai

 

Šįryt apie langus, lyg koks didelis baltas šikšnosparnis, sūkuriuoja rūkas. Toks sunkus ir drėgnas, beveik nepermatomas. Atrodo, lyg už tvoros esanti kūdra būtų išlipusi iš savo nendrėmis apipinto patalo ir atėjusi pasivaikščioti į kiemą, kol jos niekas nemato ir nieko neįtaria apie šitokią kelionę. Tupiu ant palangės ir laukiu. Laukdamas snūduriuoju. Lyg koks baltapūkis angelas rymau ties lova, kurioje miega mano šeima – mama, tėvas ir naktį pas juos slapta atsėlinę vaikai. Kambaryje visiška betvarkė. Šalia lovos mėtosi dvi skirtingos kojinės, telefonas, vaikų žaislai ir net pusiau suvalgytas nedidelis batonas. Continue reading “Mūsų namai”

Gera turėti vyrą namie

Šiandien pas mus švaros diena – mano moteriškė išsiuntė vaiką į lauką pažaist, o pati išsitraukė dulkių siurblį, šluotą ir grindų šepetį. Dulkių siurblio tai aš nemėgstu. Labai jau baisiai ūžia jis. Puolu slėptis, nors ir žinau, kad nieko blogo man neatsitiks nuo to ūžimo. Na, bet kai jau kilimai tampa švaresni, tai tikrai maloniau namuose – su šituo tikrai sutinku.

Continue reading “Gera turėti vyrą namie”