Apie meilę sau

Mano šeimininkė per atostogas nusprendė kiekvieną rytą važinėti dviračiu. Kai kurie žmonės rytais bėgioja arba daro jogos pozas (aš ir darau dažnai, tik nevadinu šito joga), o ji imsis dviračio… Man kažkaip neįtikima, kad taip kas rytą ir bus, bet tegul jau. Kol kas viskas vyksta pagal planą ir tai pirmasis rytas pasivažinėjimui.
Ji atsikelia anksti nuskambėjus žadintuvo signalui. Tokią nemalonią muziką pabudimui pasirinko, maršą kažkokį. Primerkęs akis stebiu, kaip ji su vos vos pastebima šypsena kloja lovą, paskui eina į vonią, apsirengia, tada dar užsuka į virtuvę atsigerti vandens. Sekioju iš paskos kaip koks išprotėjęs gerbėjas ir išrietęs nugarą trinuosi jai apie kojas, kartas nuo karto vis išsitempdamas kokioje nors jogos padėtyje. Ji nekreipia į mane dėmesio. Continue reading “Apie meilę sau”