Gyvenimo pokštai, arba kaip veikia karma

Šiandien mano nuojauta prognozuoja pokyčius. Visą dieną jaučiu juos savo ūsais, kailis šiaušiasi nuo kiekvieno krebždesio. Išgirdęs kažką rakinant duris, puolu prie jų. Turėčiau džiaugtis, bet šįkart man visai nelinksma, uodega pasipučia, kaip šepetys ir ima kraipytis į šalis, pranešdama man, jog reikia būti pasirengus nemalonioms staigmenoms. Continue reading “Gyvenimo pokštai, arba kaip veikia karma”

Pamąstymai apie tai, kas yra žmogus ir kur dingsta žmonių laikas

Mes, katės ir žmonės, kartu gyvenam jau tikrai seniai. Mūsų istorijoje tikrai buvo visko. Tokie jau tie santykiai – tai susipyksti, tai susitaikai. Esmė ta, kad esame vieni kitiems reikalingi ir svarbūs, nes kitaip per tiek laiko jau tikrai būtume pasukę skirtingais keliais, o taip nėra.  Continue reading “Pamąstymai apie tai, kas yra žmogus ir kur dingsta žmonių laikas”

Mūsų namai

 

Šįryt apie langus, lyg koks didelis baltas šikšnosparnis, sūkuriuoja rūkas. Toks sunkus ir drėgnas, beveik nepermatomas. Atrodo, lyg už tvoros esanti kūdra būtų išlipusi iš savo nendrėmis apipinto patalo ir atėjusi pasivaikščioti į kiemą, kol jos niekas nemato ir nieko neįtaria apie šitokią kelionę. Tupiu ant palangės ir laukiu. Laukdamas snūduriuoju. Lyg koks baltapūkis angelas rymau ties lova, kurioje miega mano šeima – mama, tėvas ir naktį pas juos slapta atsėlinę vaikai. Kambaryje visiška betvarkė. Šalia lovos mėtosi dvi skirtingos kojinės, telefonas, vaikų žaislai ir net pusiau suvalgytas nedidelis batonas. Continue reading “Mūsų namai”

Harmonija

Pavasaris!!! Dabar jau visiškas pavasaris. Ech, o gal jau vasara? Aplinkui viskas žalia, žemė kvepia, žolėje ropinėja begalė visokių vabaliukų, balose kurkia varlės, o rytais krūmuose prasideda rytiniai paukščių koncertai. Viešas beprotnamis tiesiog – bet kaip smagu! Tai laikas, kada kiekviena sekundė yra užpildyta virpančia pulsuojančia ir kvėpuojančia bundančios gamtos magija. Manau, kad Dievas specialiai sukūrė šitą metų laiką tam, kad visi įgytų motyvacijos lengvai išprotėti ir atsipalaiduoti. Continue reading “Harmonija”

Pavasarį mes visi keičiam savo kailį

Pavasaris yra ypatingas metų laikas visiems – tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tiek augalams. Tai laikas, kai pasitraukia žiemos metu užvaldęs snaudulys, visi ima rąžytis, budintis, nori tos šviežiai atkeliaujančios šilumos, žalių lapų, gėlių žiedų ir t. t. Taip pat tai laikas, kada mes atsinaujiname – gyvūnai keičia kailį, jų žieminiai gaurai išsišeria, paukščiai naujai suka lizdus, arba tvarko ir tobulina senuosius, augalai augina naujus ūglius, lapus ir žiedus. Neatsilieka ir žmonės, jiems kyla ūpas švarinti savo namus, valyti langus ir atsikratyti jau nebereikalingų daiktų.

Continue reading “Pavasarį mes visi keičiam savo kailį”

Apie meilę sau

Mano šeimininkė per atostogas nusprendė kiekvieną rytą važinėti dviračiu. Kai kurie žmonės rytais bėgioja arba daro jogos pozas (aš ir darau dažnai, tik nevadinu šito joga), o ji imsis dviračio… Man kažkaip neįtikima, kad taip kas rytą ir bus, bet tegul jau. Kol kas viskas vyksta pagal planą ir tai pirmasis rytas pasivažinėjimui.
Ji atsikelia anksti nuskambėjus žadintuvo signalui. Tokią nemalonią muziką pabudimui pasirinko, maršą kažkokį. Primerkęs akis stebiu, kaip ji su vos vos pastebima šypsena kloja lovą, paskui eina į vonią, apsirengia, tada dar užsuka į virtuvę atsigerti vandens. Sekioju iš paskos kaip koks išprotėjęs gerbėjas ir išrietęs nugarą trinuosi jai apie kojas, kartas nuo karto vis išsitempdamas kokioje nors jogos padėtyje. Ji nekreipia į mane dėmesio. Continue reading “Apie meilę sau”

Gera turėti vyrą namie

Šiandien pas mus švaros diena – mano moteriškė išsiuntė vaiką į lauką pažaist, o pati išsitraukė dulkių siurblį, šluotą ir grindų šepetį. Dulkių siurblio tai aš nemėgstu. Labai jau baisiai ūžia jis. Puolu slėptis, nors ir žinau, kad nieko blogo man neatsitiks nuo to ūžimo. Na, bet kai jau kilimai tampa švaresni, tai tikrai maloniau namuose – su šituo tikrai sutinku.

Continue reading “Gera turėti vyrą namie”