Mūsų namai

 

Šįryt apie langus, lyg koks didelis baltas šikšnosparnis, sūkuriuoja rūkas. Toks sunkus ir drėgnas, beveik nepermatomas. Atrodo, lyg už tvoros esanti kūdra būtų išlipusi iš savo nendrėmis apipinto patalo ir atėjusi pasivaikščioti į kiemą, kol jos niekas nemato ir nieko neįtaria apie šitokią kelionę. Tupiu ant palangės ir laukiu. Laukdamas snūduriuoju. Lyg koks baltapūkis angelas rymau ties lova, kurioje miega mano šeima – mama, tėvas ir naktį pas juos slapta atsėlinę vaikai. Kambaryje visiška betvarkė. Šalia lovos mėtosi dvi skirtingos kojinės, telefonas, vaikų žaislai ir net pusiau suvalgytas nedidelis batonas. Continue reading “Mūsų namai”

Pavasarį mes visi keičiam savo kailį

Pavasaris yra ypatingas metų laikas visiems – tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tiek augalams. Tai laikas, kai pasitraukia žiemos metu užvaldęs snaudulys, visi ima rąžytis, budintis, nori tos šviežiai atkeliaujančios šilumos, žalių lapų, gėlių žiedų ir t. t. Taip pat tai laikas, kada mes atsinaujiname – gyvūnai keičia kailį, jų žieminiai gaurai išsišeria, paukščiai naujai suka lizdus, arba tvarko ir tobulina senuosius, augalai augina naujus ūglius, lapus ir žiedus. Neatsilieka ir žmonės, jiems kyla ūpas švarinti savo namus, valyti langus ir atsikratyti jau nebereikalingų daiktų.

Continue reading “Pavasarį mes visi keičiam savo kailį”