Gyvenimo pokštai, arba kaip veikia karma

Šiandien mano nuojauta prognozuoja pokyčius. Visą dieną jaučiu juos savo ūsais, kailis šiaušiasi nuo kiekvieno krebždesio. Išgirdęs kažką rakinant duris, puolu prie jų. Turėčiau džiaugtis, bet šįkart man visai nelinksma, uodega pasipučia, kaip šepetys ir ima kraipytis į šalis, pranešdama man, jog reikia būti pasirengus nemalonioms staigmenoms. Continue reading “Gyvenimo pokštai, arba kaip veikia karma”

Pamąstymai apie tai, kas yra žmogus ir kur dingsta žmonių laikas

Mes, katės ir žmonės, kartu gyvenam jau tikrai seniai. Mūsų istorijoje tikrai buvo visko. Tokie jau tie santykiai – tai susipyksti, tai susitaikai. Esmė ta, kad esame vieni kitiems reikalingi ir svarbūs, nes kitaip per tiek laiko jau tikrai būtume pasukę skirtingais keliais, o taip nėra.  Continue reading “Pamąstymai apie tai, kas yra žmogus ir kur dingsta žmonių laikas”

Mūsų namai

 

Šįryt apie langus, lyg koks didelis baltas šikšnosparnis, sūkuriuoja rūkas. Toks sunkus ir drėgnas, beveik nepermatomas. Atrodo, lyg už tvoros esanti kūdra būtų išlipusi iš savo nendrėmis apipinto patalo ir atėjusi pasivaikščioti į kiemą, kol jos niekas nemato ir nieko neįtaria apie šitokią kelionę. Tupiu ant palangės ir laukiu. Laukdamas snūduriuoju. Lyg koks baltapūkis angelas rymau ties lova, kurioje miega mano šeima – mama, tėvas ir naktį pas juos slapta atsėlinę vaikai. Kambaryje visiška betvarkė. Šalia lovos mėtosi dvi skirtingos kojinės, telefonas, vaikų žaislai ir net pusiau suvalgytas nedidelis batonas. Continue reading “Mūsų namai”

Gera turėti vyrą namie

Šiandien pas mus švaros diena – mano moteriškė išsiuntė vaiką į lauką pažaist, o pati išsitraukė dulkių siurblį, šluotą ir grindų šepetį. Dulkių siurblio tai aš nemėgstu. Labai jau baisiai ūžia jis. Puolu slėptis, nors ir žinau, kad nieko blogo man neatsitiks nuo to ūžimo. Na, bet kai jau kilimai tampa švaresni, tai tikrai maloniau namuose – su šituo tikrai sutinku.

Continue reading “Gera turėti vyrą namie”