Mūsų namai

 

Šįryt apie langus, lyg koks didelis baltas šikšnosparnis, sūkuriuoja rūkas. Toks sunkus ir drėgnas, beveik nepermatomas. Atrodo, lyg už tvoros esanti kūdra būtų išlipusi iš savo nendrėmis apipinto patalo ir atėjusi pasivaikščioti į kiemą, kol jos niekas nemato ir nieko neįtaria apie šitokią kelionę. Tupiu ant palangės ir laukiu. Laukdamas snūduriuoju. Lyg koks baltapūkis angelas rymau ties lova, kurioje miega mano šeima – mama, tėvas ir naktį pas juos slapta atsėlinę vaikai. Kambaryje visiška betvarkė. Šalia lovos mėtosi dvi skirtingos kojinės, telefonas, vaikų žaislai ir net pusiau suvalgytas nedidelis batonas. Continue reading “Mūsų namai”