Gyvenimo pokštai, arba kaip veikia karma

Šiandien mano nuojauta prognozuoja pokyčius. Visą dieną jaučiu juos savo ūsais, kailis šiaušiasi nuo kiekvieno krebždesio. Išgirdęs kažką rakinant duris, puolu prie jų. Turėčiau džiaugtis, bet šįkart man visai nelinksma, uodega pasipučia, kaip šepetys ir ima kraipytis į šalis, pranešdama man, jog reikia būti pasirengus nemalonioms staigmenoms.

Kai mano šeimininkė žengia pro duris, strykteliu ant spintelės, o išvydęs jai prie krūtinės prisispaudusį mažą pūkuotą juodai baltą kačiuką, nevalingai sušnypščiu kaip įpykdyta gyvatė. Čia kas dabar..?

-Sveikutis, – ji perbraukia per mano išsirietusią nugarą savo ranka, – tik nebūk toks piktas. Turėsi draugą namie.

O ji klausė, ar reikia man to draugo, ką?

Ji pastato mažąjį įsibrovėlį vidurį kambario ant kilimo. Pribėgu pažiūrėt, tačiau laikausi saugaus atstumo, o mano uodega tiesiog šėlsta. Mažius įbeda į mane savo dideles akis ir pasisveikina:

– Labas. Aš padariau, kaip tu sakei! Man pavyko! Dabar mano vardas Kiškis. O tavo koks?

– Buda, – kniurkteliu.

– Būda?

– Ne būda, o BUDA, – piktai pataisau. – Buda buvo toks žmogus. Vieną kartą jis nubudo ir daugiau nebegalėjo užmigti. Kadangi nemiegojo, tai turėjo labai daug laiko daryti visokius gerus darbus.

– Kokius darbus?

– Tiksliai nežinau, bet jo darbai buvo labai reikšmingi kitiems žmonėms. Dar jis buvo labai išmintingas. Štai todėl aš ir gavau jo vardą.

– Aha, šaunu, o kas buvo Kiškis?

Dėbteliu į jį piktai. Tikras kvaišelis.

Su šituo Kiškiu aš buvau susitikęs prieš pora dienų kieme. Vaikštinėjau šalia tvoros ir radau jį pasislėpusį tarp žolių. Kadangi nesu agresyvus, tai tiesiog griežtai leidau jam suprasti, jog jokių pašalinių kačių savo valdose nepageidauju ir kad jam reikia tučtuojau nešdintis. Deja, jis buvo kiek kvailokas ir nesuprato, jog yra nelauktas svečias bei ėmė prašyti manęs pagalbos.

– Pagalbos? – prunkštelėjau. – Na, kuo galiu aš tau padėt? Man tu net nepatinki.

– Aš labai noriu valgyt ir dar labai noriu prisiglaust, – išdejavo mažylis.

– Tau reikia įsigyt savo žmogų, kuris norės tavim rūpintis ir prie kurio galėsi glaustytis ir jis duos tau vardą, – paaiškinau jam (iš tikrųjų esu geraširdis). – Tik šitam kieme žmonės jau užimti. Jie priklauso man, todėl tu turi keliauti kitur.

– O gali man padėti surasti mano žmogų? – vėl akiplėšiškai paklausė atklydėlis.

– Na ne, nieko aš tau nepadėsiu. Esi katinas, tai eik ir ieškokis pats. Tik žiūrėk, pasirink tinkamai, nes žmonių būna visokių. Vieni kates labai myli ir jomis rūpinasi, o kiti spardo ir akmenimis mėto. Net užmušt gali.

– O tai kaip man atskirt, kuris žmogus tinkamas?

– Koks tu dar žioplys… Naudokis nuojauta, jausk širdimi. Gerų žmonių širdys skleidžia nuostabias vibracijas. Jas galima net kailiu pajusti. Šalia tokių žmonių būti labai gera. Dabar eik ir susirask sau vieną tokį.

Kačiukas nupėdino tolyn. Atrodė nusiminęs ir pavargęs. Taip mūsų susitikimas ir baigėsi. Aš tikrai nesitikėjau, kad jį dar kada pamatysiu, todėl kai jis atsirado mano namuose su mano šeimininke, pasijutau tiesiog pridaužtas.

– Buda, aš labai klausiausi, kaip virpa žmonių širdys ir viena man ypatingai patiko, tai prie jos ir nuėjau. Dabar turiu savo žmogų, turiu vardą ir galiu glaustytis!

Aha, tik dar reikia turėt omenyje, kas tas žmogus yra mano šeimininkė.

– Buda, koks tu šaunuolis, – pagiria ji mane bei ima glostyti.

Mano uodega vis dar pyksta, o aš stebiu aplink strapaliojantį kačiuką (na tikrai, grynas kiškis) ir galvoju, kad juk galėjau jam tada padėt susirast kokį nors kitą žmogų – dabar nereikėtų savo šeimininkės dėmesiu dalintis. Va taip, mielieji, veikia karma. Kažką ne taip padarai ir gauni nepatinkančias pasekmes…

– Jau matau, kad judu sutarsit, – vėl džiaugiasi mano (ir jau ne vien mano) šeimininkė. – Būsit kaip broliai.

Atsidūstu. Ech, ką jau padarysi, iš dalies pats prisidirbau. O tu, Kiški, džiaukis, kad aš esu Buda, o ne koks nors Rembo. Duočiau į kaulus, tai žinotum…

 

 

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s